Gegužės 28-ąją Mažeikių ligoninė Mažeikių muziejaus teritorijoje prie Mažeikių muziejaus paminėjo savo veiklos 100-mečio sukaktį. Šventėje dalyvavo buvę ir esami ligoninės darbuotojai, Seimo nariai, Savivaldybės atstovai.
Dabartinis ligoninės direktorius Sigitas Kaktys priminė įstaigos istorijos faktus, prisiminimais dalijosi buvę vadovai Česlovas Germanavičius ir Stasys Bajerčius.
Jubiliejų švenčiančios ligoninės bendruomenę sveikino Seimo nariai Laima Nagienė ir Valius Ąžuolas, Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, mero patarėja Milda Šukienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Prokopčukas, medicinos įstaigų atstovai, kiti svečiai.
Muzikine programa susirinkusius džiugino Muzikos mokyklos auklėtiniai ir pedagogai.
Jubiliejaus proga muziejuje eksponuojama paroda „Darbe ir po darbo“, kurioje – ne tik eksponatai, atskleidžiantys medikų darbo ypatumus, bet ir jų pomėgius, asmeninį gyvenimą užvėrus ligoninės duris.
Po sveikinimų renginio dalyviai apžiūrėjo parodą, kuri veiks iki birželio 28 d.
Trumpa ligoninės istorija
Mažeikių miesto istorija glaudžiai susijusi su Liepojos – Romno geležinkelio tiesimu. Pastačius šiame kaime geležinkelio stotį, daugėjo gyventojų ir pačių geležinkeliečių. Todėl atsirado poreikis ir medicininės pagalbos.
Pirmasis med. felčeris Šteichmanas į Mažeikius atvyko 1893 metais (aptarnauti geležinkeliečių).
1902 metais prasiautė maro banga, nusinešusi daug žmonių gyvybių, nes vienintelis tuo metu med. felčeris buvo bejėgis kovoti su šia baisia liga. Kai moterims atnešdavo gandras kūdikį, tai jį priimdavo kaimo bobutė Vaičkienė.
Tik 1906 metais į Mažeikius atvyko pirmasis gydytojas Pačerinskas. 1920 metais Širvinskienės name (Stoties g.) buvo atidaryta „Aptiekarskij magazin“ – provizorius Gritė. Vėliau ši vaistinė buvo perkelta į Laisvės gatvę (dabar pašto pastatas). 1926 metais staiga mirus provizoriui Gritei, ją nupirko Švarcas ir šios vaistinės vietoje atsidarė Mažeikių apskrities Savivaldybės vaistinė. Joje dirbo provizorė Eugenija Motuzaitė, viso dirbo 5 provizoriai.
Vokiečių okupacijos metu atsirado net trys medicinos felčeriai: Opulskis, kilęs iš Mitkaičių kaimo, Telšių apskrities, Vanagas ir Gurskis. Jie mokėsi ir baigė Vilniaus centrinę felčerių mokyklą. Ši mokykla aptarnaudavo 3 gubernijas: Kauno, Vilniaus ir Gardino.
1919 metais Mažeikiuose jau dirbo 3 gydytojai: žydų tautybės Krongolis, Povilas Tautvaišas ir gydytojas Mikuckis, kilęs nuo Telšių. Jie dirbo privačiai.
1919 metų pabaigoje Mažeikių apskrities taryba priėmė nutarimą statyti ligoninę. Lėšų daug neturėjo, todėl susitarė su plytinės savininku Jazdausku, kuris už nedidelę sumą pinigų perleido daržinę. Po metų medinis ligoninės pastatas stovėjo pušų miškelyje. Pastatas buvo suskirstytas į tris dalis, per vidurį buvo koridorius. Viename pastato gale buvo kambariai – vienas med. seselei, o kitas gydytojui. Antrame pastato gale buvo nedidelė operacinė. Kitos patalpos numatytos: chirurginiams, vidaus ligų ir gimdymo skyriams. Tuoj atsirado ir ligoninės personalas: gyd. Mikuckis, med. sesuo Stravinskaitė ir Barkevičiūtė. Atvyko ir Julija Černienė akušerės pareigoms. Felčeris Gurskis buvo priimtas ūkio vedėju.
Ligoninė, kurioje buvo viso 30 lovų, oficialiai pradėjo darbą nuo 1921 m. sausio 1 dienos. Ši ligoninė tiesiogiai priklausė Sveikatos departamentui Kaune.
