Parkinsono liga – lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga

Balandžio 11-oji – Pasaulinė Parkinsono liga sergančiųjų diena. Ji suvienija sergančiuosius, jų globėjus, medikus, mokslininkus, atkreipia visuomenės dėmesį į Parkinsono ligos sukeliamas sveikatos problemas.
Gydytojai neurologai – pagrindiniai specialistai, prisidedantys prie Parkinsono ligos valdymo. VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės Nervų ligų skyriuje pacientais rūpinasi patyrę gydytojai neurologai Romualdas Baubinas ir Iryna Savenko, užtikrindami profesionalią ir dėmesingą pagalbą.
Pasak Nervų ligų skyriaus vedėjo, gydytojo neurologo Romualdo Baubino, kuris daugiau nei 40 metų dirba VšĮ Regioninėje Mažeikių ligoninėje, – Parkinsono liga yra lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, atsirandanti dėl dopamino trūkumo ekstrapiramidinėje sistemoje.
Remiantis Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje Parkinsono liga serga maždaug 12000 žmonių. Tai antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos.
Dažniausiai liga pasireiškia žmonėms virš 60 metų amžiaus, tačiau vienam iš dešimties sergančiujų liga prasideda iki 50 metų amžiaus. Šia liga beveik vienodai serga abiejų lyčių asmenys, tačiau vyrai serga dažniau nei moterys.
Sergantiesiems pasireiškia skirtingi simptomai, dažniausi yra motoriniai: tremoras, rigidiškumas, bradikinezija.
Tipinio modelio ligos progresavimas yra suskirstytas į stadijas:
1-oji stadija: pacientui pastebimi lengvi simptomai, kurie paprastai netrukdo kasdienei veiklai. Drebėjimas (tremoras) ir kiti judėjimo sutrikimų simptomai pasireiškia vienoje kūno pusėje. Draugai, šeimos nariai gali pastebėti eisenos, laikysenos ir veido išraiškos pakitimus.
2-oji stadija: simptomai stiprėja. Tremoras, sukaustymas (rigidiškumas) ir kiti judėjimo funkcijos sutrikimai jau paveikia abi kūno puses. Eisenos ir laikysenos sutrikimai jau yra akivaizdūs.
3-oji stadija laikoma ligos progresavimo viduriniuoju etapu. Šiai stadijai būdingas pusiausvyros praradimas, judesių sulėtėjimas. Didesnė kritimų tikimybė. Nors pacientas dar vis yra savarankiškas, PL simptomai paveikia jo kasdienius veiksmus: apsirengimą, valgymą.
4-oji stadija: simptomai tampa sunkūs ir riboti. Pacientas dar gali atsistoti be pagalbos, eiti, bet gali reikti vaikštynės, reikalinga pagalba kasdieniuose darbuose, jis nebegali gyventi vienas.
5-oji stadija – labiausiai pažengusi PL stadija. Kojų sukaustymas, kuris trukdo atsistoti, stovėti, eiti. Pacientui reikalingas neįgaliojo vežimėlis arba jis prikaustomas prie lovos. Atlikti bet kokiems veiksmams reikalinga slaugančio asmens pagalba. Pacientui gali pasireikšti haliucinacijos ar kliedesiai. Nors Hoehn ir Yahr skalė koncentruojasi į motorinius simptomus, PL specialistai ir PL bendruomenė pripažįsta, kad yra ir daugybė svarbių nemotorinių simptomų.
Pasak gydytojo neurologo R. Baubino, kiekvieno paciento ligos simptomai ir jų progresavimas yra skirtingi. Siekiamybė – kuo anksčiau pastebėti ir pradėti gydyti ligą. Ligos gydymas yra labai individualus ir taikomas konkrečiam ligoniui. Gydymas skirstomas į medikamentinį, chirurginį, nemedikamentinį (psichoterapija, fiziniai pratimai, kineziterapija, ergoterapija, logoterapija).
Parkinsono ligos prevencija apima gyvenimo būdo pokyčius ir rizikos veiksnių mažinimą. Pagrindinės prevencijos strategijos: reguliarūs fiziniai pratimai, subalansuota mityba, streso valdymas, toksinų vengimas, socialinis aktyvumas.
VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės neurologai prisideda prie šios ligos diagnostikos ir gydymo stengdamiesi palengvinti pacientų dalią, gerinant jų gyvenimo kokybę, suteikiant daugiau vilties ir optimizmo. Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, pabandykime sukurti sergantiesiems ir jų artimiesiems emociškai šiltą nuotaiką, tegul kiekviena diena būna kupina mažų pergalių, vilties ir šilto bendravimo.

Nuotraukoje: Nervų ligų skyriaus gydytoja neurologė Iryna Savenko ir skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas Romualdas Baubinas