Pernai į Lietuvą grįžo 13 proc. daugiau tautiečių nei išvyko. Daugiau Lietuvos piliečių grįžta nei išvyksta jau trečius metus iš eilės. Viena iš įvardijamų grįžimo priežasčių – labiau nei kitose valstybėse prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau, svarstant grįžti į Lietuvą, nerimaujama, kad laukia ilgas kelias lankantis įvairiose valstybės įstaigose ir tvarkant šūsnis dokumentų. Ligonių kasos grįžtantiesiems primena svarbiausius žingsnius, kad jie turėtų galimybę gydytis Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
- Nusprendus grįžti, pirmiausia patariama pasikonsultuoti telefonu +370 5 232 2222 ar el. paštu info@vlk.lt apie privalomojo sveikatos draudimo teikiamas garantijas mūsų šalyje. Konsultacijos teikiamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Daug aktualios informacijos galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje ligoniukasa.lrv.lt.
- Pirmasis žingsnis parvykus – deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų šalyje, nes kiekvienas į Lietuvą grįžęs jos pilietis draudžiamuoju tampa, t. y. turi teisę draustis privalomuoju sveikatos draudimu nuo gyvenamosios vietos deklaravimo datos. Jei gyvenant užsienyje nebuvo deklaruotas išvykimas iš Lietuvos, grįžus pirmiausia reikia kreiptis į „Sodrą“ ir išsiaiškinti, ar nėra privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos.
- Dėl privalomojo sveikatos draudimo nustatymo teritorinėje ligonių kasoje reikėtų konsultuotis praėjus kelioms dienoms nuo gyvenamosios vietos deklaravimo savivaldybėje ar seniūnijoje arba per e-valdžios vartus dienos. Tuomet informacija apie gyvenamąją vietą jau bus matoma ligonių kasų informacinėje sistemoje.
- Nuo gyvenamosios vietos deklaravimo dienos atsiranda pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką „Sodrai“. Dirbančiam žmogui visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu. Jei grįžęs iš užsienio žmogus kurį laiką nedirba, šias įmokas turi mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis. Nedraustam, bet gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusiam Lietuvos piliečiui nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.
- Jei PSD įmokos bus mokamos savarankiškai, pirmiausia reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Be šio prašymo sumokėtos įmokos draustumo nesuteiks.
- Valstybės lėšomis gali būti draudžiamos labiausiai socialiai pažeidžiamos gyventojų grupės. Pavyzdžiui, vaikai, studentai, Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, nedirbančios nėščiosios, neįgalieji, vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų), auginantis nepilnamečius vaikus, taip pat žmonės, gaunantys socialinę pašalpą, slaugantys neįgaliuosius ir kt.
- Mama arba tėtis, auginantis nepilnamečius vaikus ir norintis šiuo pagrindu apsidrausti valstybės lėšomis, turi pateikti prašymą ligonių kasai.
- Prašymus taip pat turi pateikti neįgaliuosius slaugantys žmonės, studentai, besimokantys ES valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nedirbančios nėščiosios (nuo 28 nėštumo savaitės), sergantieji visuomenei pavojingomis užkrečiamomis ligomis. Didžioji dalis teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis turinčių gyventojų grupių apdraudžiamos automatiškai.
- Apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu, būtina prisirašyti prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir psichikos sveikatos centro, turinčių sutartį su teritorine ligonių kasa. Patariama rinktis arčiau gyvenamosios vietos esančią šeimos kliniką, polikliniką ar pirminės sveikatos priežiūros centrą. Psichikos sveikatos centrą galima rinktis tik esantį gyvenamojoje savivaldybėje.
- Prisirašant prie gydymo įstaigos galima pačiam pasirinkti šeimos gydytoją. Jei pasirenkamas gydytojas, kuris dėl darbo krūvio negali aptarnauti didesnio skaičiaus pacientų, neviršydamas maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, įstaigos administracija turi pasiūlyti kitą toje pačioje gydymo įstaigoje dirbantį šeimos gydytoją.
- Pirminės ambulatorinės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos arba toje pačioje gydymo įstaigoje, prie kurios prisirašo pacientas, arba kitoje, su kuria įstaiga yra sudariusi sutartį. Kurioje įstaigoje pacientas gali gauti pirminės odontologijos paslaugas, turi informuoti jo šeimos klinika, poliklinika ar pirminės sveikatos priežiūros centras.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija
(BNS nuotr.)