Vasario 27 d. „Santarvės“ numeryje buvo paskelbta publikacija „Mažeikių ligoninės dalininkai nutarė kreiptis į STT ir VPT“.
Straipsnyje minimų klausimų viešas eskalavimas jau ne vienus metus, akivaizdu, kelia įvairių interpretacijų, formuoja neigiamą nuomonę apie mūsų gydymo įstaigą.
Ligoninės darbuotojai yra sunerimę, nes tai tiesiogiai susiję ne tik su mano, bet su visų mūsų įstaigoje dirbančių žmonių reputacija, trikdo jų tiesioginį darbą.
Pabandysiu trumpai atsakyti į dalininkų bei Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pateiktas išvadas.
1. „Dėl ligoninės vadovo sprendimų pagrįstumo“.
Teigiama, kad „priimdamas sprendimus sau išmokėti lėšas už rezidentų praktinius mokymus, pasiskyrė vienkartines pinigines išmokas, priemokas prie atlyginimo“.
Į direktoriaus pareigybę, funkcijas įeina įstaigos žmogiškųjų resursų planavimas, sveikatos priežiūros specialistų parinkimas, jų profesinio tobulinimo organizavimas. Esame sudarę sutartis su Vilniaus ir Kauno sveikatos priežiūros specialistus ruošiančiomis aukštojo mokslo įstaigomis. Jie mums siunčia studentus internus, gydytojus rezidentus. Mes juos mokome, padedame įgyti praktinių įgūdžių.
Už šias paslaugas universitetai sumoka gydymo įstaigoms. Kadangi jaunų gydytojų pritraukimas įeina į mano, kaip vadovo, pareigas, aš ir prisiėmiau šią užduotį. Gautos lėšos nėra susijusios su mano kaip direktoriaus darbo sutartimi ar su įstaigos biudžetu. Ir, beje, nėra kito būdo, kaip įsakymu patvirtinti šių lėšų skyrimą tam, kas šį darbą dirbo. Tad teiginys „…sau pasiskyrė atlyginimą…“ yra ne tik nekorektiškas, bet ir neprofesionalus, neteisingas.
Kita, auditorių nuomone, „problema dėl direktoriaus skiriamo sau darbo užmokesčio“ už ortopedo traumatologo skubių paslaugų teikimą budėjimų metu.
SAM ministro patvirtintas Ortopedo traumatologo specialybės aprašas numato ir skubios pagalbos teikimą. Dar savo darbo pradžioje kreipiausi į tuometinį Savivaldybės merą Vidmantą Macevičių ir raštu paprašiau leisti dirbti šios specialybės gydytoju.
Budėjimai ar skubios pagalbos teikimas atliekamas atskiru nuo mano, kaip administracijos vadovo, darbo grafiko laiku ir yra apmokami papildomai – pagal Kolektyvinę sutartį.
Aš tam skiriu savo asmeninį laiką, teikiu paslaugas. Jas apskaičius, kiekvienais metais iš ligonių kasos į ligoninės biudžetą įnešu ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų.
Specialistų pas mus vis dar trūksta, naktinis darbas medikus labai išvargina, tad apskritai nėra lengva užtikrinti budėjimus. Net neabejoju, kad mano prisidėjimas dirbant Traumatologijos ir ortopedijos skyriuje mūsų įstaigai yra reikšmingas, o atlyginimą už tai aš užsidirbu. Jo neįmanoma iš anksto tiksliai suplanuoti, suderinti su Savivaldybe.
Noriu paminėti, kad įstaigos lėšas taupau ir kitais būdais – atsisakiau tarnybinio automobilio išperkamosios veiklos nuomos (apie 700 eurų per mėnesį), darbui naudoju kitas asmenines darbo priemones.
2. Akte minimas fiktyvus kažkokio darbuotojo ligoninėje įdarbinimas.
Tikėtina, jog visi žino, kad šitokia veika yra kriminalinė ir patenka į baudžiamos teisės akiratį. Neabejoju, kad savivaldybės auditoriams, kurie, pasitelkdami anonimines anketas, išplatintas tarp ligoninės darbuotojų, bandė visa tai išsiaiškinti ir „ištirti“, neįmanoma nustatyti galimos nusikalstamos veikos.
Pučiamas burbulas susprogo neįgavęs jėgos. Priešingu atveju, informacija apie tokį „faktą“ turėjo būti nedelsiant, vos jam paaiškėjus, perduota teisėsaugos institucijoms. Noriu atkreipti dėmesį, kad faktais nepagrįsta informacija tampa manipuliavimo ir negatyvios viešos nuomonės formavimo įrankiu, kuris, be kita ko, taip pat gali būti atpažintas ir mūsų šalies teisinės sistemos įvertintas.
3. „Dėl darbo užmokesčio darbuotojams priedų, priemokų mokėjimo“.
Reikia pripažinti, kad šioje srityje visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose yra daug neaiškumų, netvarkos. Įstaigos, norėdamos pritraukti specialistų bei konkuruodamos
vienos su kita, moka labai aukštus priedus, priemokas. Šitos „žiurkių“ lenktynės turėtų kada nors baigtis. Apie šią problemą, specialistų trūkumą teko kalbėti su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu. Jis tvirtino, kad padėtį žino. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sektorių reguliuoja rinka, specialistų trūkumas.
Mūsų ligoninė taip pat yra šios problemos įkaitė. Praėjusiais metais priėmėme į darbą 7 naujus gydytojus. Šiuo metu specialistų amžiaus vidurkis siekia 50 metų.
Turiu pastebėti, kad darbo užmokestis mokamas „ne iš kepurės“, o remiantis medicinos darbuotojų šakos bei įstaigos kolektyvine sutartimi. Profsąjungos vertina ir kasmet pasirašo susitarimus dėl darbo užmokesčio, priedų skyrimo tvarkos, absoliučių dydžių. Toliau bandome priemokomis reguliuoti darbo užmokestį – pagal darbuotojų darbo intensyvumą, įnašus į bendrą pajamų srautą. Tai – objektyviais kriterijais sunkiai reguliuojama, sudėtinga sritis, kuri visada gali būti ginčijama. Turiu pastebėti, kad ši ginčytina darbo užmokesčio mokėjimo tvarka įstaigą veikia teigiamai – 2023 m. stacionarinių bei ikistacionarinių paslaugų mastas išaugo atitinkamai 13 proc. ir 10 proc. Turime beveik 1,4 mln. eurų teigiamą balansą. Todėl darbo užmokestį darbuotojams nuo šių metų sausio 1 d. didinome vidutiniškai 16,7 proc. (nuo 10 iki 20 proc.).
4. „Neskaidrūs viešieji pirkimai“.
Čia vėl reikia pripažinti, kad „skaidrumo“ gali trūkti. Jo niekada nebus per daug… Pirkimų planą tvirtiname, viską organizuojame per Centrinę pirkimų organizaciją (CPO). Kokia joje tvarka, kokia jos ekspertų kvalifikacija, tokia ir tvarka pas mus.
Reikia pripažinti, kad prie CPO sąlygų, EcoCost kompiuterinės programos reikalavimų prisitaikome sunkiai. Pirkimai stringa, sunkiai pasidalijame pareigomis, atskirų profilių darbuotojai nepatenkinti dėl laiku neįvykdytų viešų pirkimų. Pirkimų procesui organizuoti turėjome net įdarbinti atskirą specialistą. Tačiau nei su CPO, nei su tiekėjais teisinių ginčų neturėjome ir neturime. Todėl ramiai lauksime STT specialistų. Tikime, kad gausime ir rekomendacijų, kaip geriau organizuoti šį darbą.
5. Dėl dalininkų prašymo Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) atlikti atskirą tyrimą.
Dėl gydytojų trūkumo sunkiai sekasi sustatyti optimalius skubiai pagalbai teikti (budėjimams) darbo grafikus. Tiek Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tiek Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šią problemą žino, daug tyrimų yra atlikta. Darbuotojai su jiems palankiais darbo grafikais sutinka.
Viską lemia specialistų trūkumas, SAM šios problemos išspręsti negali. Tai tiesiog užburtas ratas, o kaltas šiuo atveju „iešmininkas“ – direktorius.
Jei bus reikalaujama pagal VDI sustatyti gydytojų darbo grafikus, mūsų įstaigoje skubios pagalbos teikimas sutriks, pasekmes galėsime pajusti kiekvienas iš mūsų.
Trumpas reziumė
Galvoju, kad visoje šioje istorijoje yra teigiamas aspektas, – mes stengiamės mūsų pačių pastangomis pasiektą regioninės ligoninės vizijos etapą padaryti kuo tvirtesnį, kad tikslas būtų nebepakeičiamas. Kokia ji, ta vizija? Paprastai kalbant, Mažeikių gyventojai yra verti aukšto lygio, kvalifikuotos medicinos pagalbos. Nemanau, kad kas norėtų važiuoti į kitas gydymo įstaigas, jei visas paslaugas galėtų gauti čia pat.
Na, o neigiamas aspektas – tai, kad auditas tarnauja ne šiam tikslui, bet priešingai – padaryti mus panašius į Skuodą, Akmenę ar kitas paslaugų ir specialistų prasme apribotas rajoninio lygio įstaigas.
Dar viena išvada – auditas atliktas nekvalifikuotai, neatskleisti duomenys, kuriuos reikėjo čia papildomai surašyti. Galutiniam audito vertinimui, pasirodo, dar reikalingos komisijos, įvairių valstybės institucijų pagalba…
Ne paskutinėje vietoje – reikalingas ir mūsų gydymo įstaigos darbuotojų kantrybės išbandymas.
Sigitas KAKTYS
Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius
