Baigiantis metams ir tuštėjant rajono biudžetui, Regioninė Mažeikių ligoninė Savivaldybės paprašė skirti per 400 tūkst. eurų patalpoms remontuoti. Toks prašymas sukėlė neigiamą politikų reakciją, įstaigos vadovui buvo išsakyta daug priekaištų bei pasiūlyta kreiptis ir į kitą dalininką – Sveikatos apsaugos ministeriją.
Politikams apribojus ligoninės norus, prašoma suma sumažinta iki 90 tūkst. eurų – kad būtų galima pabaigti pradėtą skyriaus remontą. Šalia jo sulaukta ir dar vieno prašymo – liftui atnaujinti skirti 180 tūkst. eurų.
Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komitetas neskuba priimti sprendimo – poreikių daug, o biudžeto galimybės ribotos. Ligoninei skirta užduotis dar kartą perskaičiuoti prašomą sumą.
SUSIPAŽINO VIETOJE
Regioninė Mažeikių ligoninė savo problemas politikams pristatė prieš porą savaičių joje vykusiame Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto išvažiuojamajame pasitarime. Jame dalyvavo gausus būrys savivaldos, ligoninės atstovų. Politikams buvo aprodytos patalpos, pateikta informacija apie įstaigos veiklos rezultatus, kalbėta apie ligoninės skaudulius.
Ligoninės vadovas Sigitas Kaktys ir skyrių vedėjai Tarybos narius bandė įtikinti, kodėl toks svarbus finansinis Savivaldybės prisidėjimas prie patalpų remonto ir kitų problemų sprendimo.
„Nuo ligoninės pagrindinio korpuso pastatymo 1978 metais kapitališkai neremontuoti Slaugos ir palaikomojo gydymo, Vidaus ligų bei Ortopedijos-traumatologijos skyriai. Žmonės gydomi nepriimtinose sąlygose, reikalavimų neatitinka Priėmimo skyrius. Ligoninė nudėvėta, kyla pagrįstų grėsmių, kad nebegalėsime teikti sveikatos priežiūros paslaugų. Dėl to kviečiame ligoninės steigėjus, faktiškus savininkus į ligoninę – įvertinti padėtį bei priimti kad ir labai vėluojančius sprendimus. Mūsų logika paprasta: medikams ligoninė – tik darbo vieta, o normalios gydymo sąlygos reikalingos visiems savivaldybės gyventojams ir aplink ją gyvenantiems“, – susitikimo tikslą apibūdino ligoninės direktorius S. Kaktys.
SLAUGAI – NAUJI REIKALAVIMAI
Naujas išbandymas ligoninei yra ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo spalio mėnesio pakeisti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimai. Naujieji reikalavimai reglamentuoja, kad stacionare bus skiriamas didesnis dėmesys pacientams, turintiems ir slaugos poreikių, ir sergantiems demencija.
Ligoninės palaikomojo ir slaugos skyriaus vedėja Irena Vaicekavičienė informavo, kad kyla problemų dėl patalpų, nes demencija sergantieji turi būti gydomi atskirose palatose, ne daugiau kaip po du. Tokias paslaugas teikiančios ar siekiančios teikti gydymo įstaigos naujus reikalavimus turės atitikti nuo 2024 m. sausio 1 d.
„Jeigu norėsime tęsti paslaugas, turėsime atnaujinti licenciją, parodyti, kad turime higieniškai tinkamas patalpas paslaugoms teikti ir atitinkamą personalą. Dėl personalo problemų nebūtų, bet su higienos pasu įklimptume dėl patalpų“, – kalbėjo vedėja.
S. Kaktys pridūrė, kad apsispręsti dėl šių paslaugų teikimo reikia per tris mėnesius. Pasirašyti sutartį su Ligonių kasa skatina tai, kad už pacientams suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas stacionaruose bus atsiskaitoma padidintomis kainomis. Tačiau jeigu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nustatys, kad paslaugos neatitinka reikalavimų, pinigus tektų grąžinti.
„Turime apsispręsti, ar darysime ką. Neįvykdžius sąlygų, kitais metais slaugos skyrius kaip ir turėtų būti uždarytas. Ką tai duotų rajonui ir ligoninei… Turime bendrą situaciją apsibrėžti“, – į politikus kreipėsi ligoninės vadovas.
ATSAKYMO DAR TEKS PALAUKTI
Susitikime su politikais nebuvo apeitas ir avarinio lifto klausimas, o vėliau Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komitetą pasiekė ir prašymas šiai problemai spręsti skirti 180 tūkst. eurų. Komiteto posėdyje dalyvavusi direktoriaus pavaduotoja medicinai Zina Jakštienė teigė, kad liftas nesaugus, dažnai genda, įstringa, „reanimacinius“ ligonius tenka ir neštuvais nešti. Be to, jis esąs atgyvenęs ir fiziškai, ir morališkai – „valdomas“ liftininkų, kurie ligoninei taip pat kainuoja.
Tarybos narė Irena Macijauskienė suabejojo, ar toks „brangus“ lifto klausimas esant finansiniams sunkumams yra pats svarbiausias, tuo labiau kad jis dar veikia. Kolegos sutiko su jos siūlymu, kad prieš priimant sprendimą reikėtų gauti įrenginį aptarnaujančios įmonės defektinį raštą.
Po išvažiuojamojo pasitarimo ligoninei teko atlikti „namų darbus“ ir pakoreguoti savo prašymą dėl 420 tūkst. eurų skyrimo trijų skyrių remontui. Prašoma suma sumažėjo iki 92 tūkst. eurų, tiek, ligoninės skaičiavimu, reikėtų lėšų pradėtam Ortopedijos-traumatologijos skyriaus remontui užbaigti. Tačiau komiteto sprendimo dar teks palaukti.
Politikai svarstė, kad medžiagoms pirkti pakaktų ir mažiau pinigų, o darbus būtų galima atlikti ir pigiau – savo jėgomis, kaip tai darančios ugdymo įstaigos. Ligoninės dar kartą paprašyta patikslinti prašomą sumą bei paruošti įstaigos tolesnę strategiją, išskiriant prioritetus.
Vis tik Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komitetas pažadėjo, kad skyriaus remontui užbaigti bus bandoma rasti lėšų dar šių metų biudžete, o ateities poreikius reikia išsiaiškinti prieš formuojant kitų metų biudžetą.
STEIGĖJAS – PRIEŠ FAKTĄ
Metams baigiantis pasipylę Regioninės Mažeikių ligoninės prašymai sukėlė aštrias politikų diskusijas ir kritiką įstaigos vadovui. Ne vienas stebėjosi, kad apie vasarą pradėtą Ortopedijos-traumatologijos skyriaus remontą steigėjas buvo informuotas tik tada, kai pritrūko pinigų.
„Manau, kad nė vienas neabejoja, jog reikalinga pagalba darbams pabaigti. Bet kyla klausimas dėl kitko. Susiplanavote remontą, tačiau, kiek atsimenu, nebuvo jokios diskusijos savivaldybėje, kad pradedama remontuoti. Dabar turime daug sąmatų, prašymų pateiktų. Kyla klausimas, ar turite nusistatę prioritetus, kas svarbiau. Antra, tos lėšos, kurios yra savivaldoje, yra išdalijamos dideliam būriui. Problemų, poreikių yra visose įstaigose, darželiuose, mokyklose“, – ligoninės prašymais stebėjosi Tarybos narė Sigutė Bernotienė.
Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius taip pat reagavo į ligoninės prašymus.
„Kai ruošėtės remontuoti, nežinojome, kai darbai eina į pabaigą, kreipėtės. Mes esame pastatyti prieš faktą – arba duokite pinigų, arba skyrius nedirbs. Kas čia per šnekos? Bepigu prašyti: duokite duokite pinigų, o iš kurios biudžeto eilutės siūlote, iš ko reikia atimti? Ar jūs pinigus skaičiuojate?“ – klausė meras.
Genoveita Gricienė pastebėjo, kad per ketverius metus praėjusios kadencijos Taryba beveik nesvarstė ligoninės klausimų. „Kodėl jūs tiek susilaukėte, kad visko reikia? Ar dabar viskas sugriuvo?“ – replikavo Tarybos narė.
Meras taip pat stebėjosi, kodėl sukrusta dabar, kodėl remonto nereikėję prieš dvejus ar trejus metus, durys, staktos neapsibraižė per vieną dieną.
BŪTINA NUSTATYTI PRIORITETUS
Politikai, lankydamiesi ligoninėje, įsitikino, kad remonto prašosi ir Vidaus ligų skyrius. Skyriaus vedėja Rita Stulginskienė, Mažeikių ligoninėje dirbanti nuo 1985 metų, jį vadina atraminiu. „Moterys dabar gimdo vidutiniškai du kartus per gyvenimą, o pasikartojančios, lėtinės ligos kamuoja nuolat ir įvairaus amžiaus žmones. Todėl pacientų niekada netrūkstame, tačiau trūksta erdvesnių ir šiuolaikinius standartus atitinkančių patalpų“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Tarybos nariai sutiko, kad higienos sąlygos – nekokios, tačiau, jų nuomone, pati ligoninė turėtų žinoti savo poreikius ir apsispręsti, kam teikti prioritetus.
Priėmimo-skubios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėja Aranta Būtautaitė-Garalienė suabejojo, ar remontas apskritai yra protingas žingsnis, kai įstaiga nėra konkrečiai susidėliojusi, kiek, pavyzdžiui, bus dienos chirurgijos lovų ir kokių palatų reikės. Jos teigimu, pirmiausia reikėtų kalbėti apie restruktūrizaciją ir patalpų optimizavimą, kokios bus maksimaliai išsaugotos ir pan. „Ar viskas gerai apgalvota prieš pradedant remontus, ar nereikės po kosmetinio remonto vėliau griauti sienų“, – svarstė vedėja.
Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Reda Šaulienė sutiko su vedėjos pamąstymais ir pridūrė, kad ligoninė nėra atlikusi visų namų darbų.
„Skiriame lėšų švietimo įstaigų remontams, manau, kad ligoninę irgi reikia remti, jei norime pritraukti gydytojų, personalą suformuoti, kad pacientai kitur neišvažiuotų. Tuo labiau kad esame pasienyje ir reikia nepamiršti, kokius strateginius objektus turime ir bet kokiu atveju kas gali atsitikti. Tačiau turime žinoti konkrečiai, kokia yra ligoninės vizija“, – pritarė I. Macijauskienė.
MINISTERIJOS POZICIJA NĖRA AIŠKI
Tiek Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto išvažiuojamajame pasitarime, tiek komiteto posėdyje ne kartą buvo prisiminta, kad Regioninės Mažeikių ligoninės dalininkas yra
ne tik Savivaldybės taryba, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija. Abu dalininkai turį dalytis ne tik
teisėmis, bet ir pareigomis.
„Mes, Tarybos nariai, norėtume pamatyti raštą, skirtą ministerijai. Kokios paramos prašote kito dalininko? Kai sunkmetis, visų remontų finansinę naštą norite užkrauti savivaldybės biudžetui“, – replikavo Virginijus Sungaila.
Ir kiti Tarybos nariai išsakė mintį, kad reikėtų žinoti Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją, kaip ji pasiruošusi padėti spręsti ligoninės problemas, prisidėti finansais.
S. Kaktys paaiškino, kad ministerija sprendžia investicijų ir naujų statinių statybos klausimus, nustato reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugoms, diagnostikai, gydymo įrangai. Jo nuomone, ministerija neliks nuošalyje ir sprendžiant kitus klausimus. Jis siūlė Tarybai išreikšti poziciją ir ją raštu išsakyti Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Jūs esate ligoninės direktorius, Jūsų prerogatyva spręsti įstaigos problemas. Dabar susidaro įspūdis, kad už viską yra atsakinga savivaldybė“, – į ligoninės vadovo raginimą padėti spręsti
ligoninės finansines problemas ir nestumti įstaigos į nežinią sureagavo mero patarėja Milda Šukienė.
S. Kaktys siūlė neieškoti kaltų, nesidairyti atgal, o kartu ieškoti išeičių. Politikų teigimu, tai reikėję daryti anksčiau.
Informaciją parengė Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“