Ligonių kasos ir reabilitacijos įstaigos sulaukia įvairių pastebėjimų iš pacientų dėl medicininės reabilitacijos paslaugų. Gydytojai bei ligonių kasų specialistai atsako į labiausiai gyventojams rūpimus klausimus.
Rekomenduojama nedelsti
Medicininės reabilitacijos procedūros turi būti pradedamos kuo greičiau po fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijos, ne vėliau kaip per 21 dieną, nebent gydytojas nustato ir įrašo, kad jas reikėtų pradėti vėliau, pavyzdžiui, po traumos reikia sulaukti, kol sugis lūžis ir pan. Pacientui pačiam atidėti paskirtą reabilitaciją galima tik dėl pateisinamų priežasčių (kitos ligos, artimojo mirties ir pan.). Jei pacientas negali pradėti reabilitacijos laiku dėl asmeninių aplinkybių (dėl darbo komandiruotės, egzaminų ir pan.), jis turi pasirašyti, kad šiuo metu reabilitacijos atsisako, o vėliau esant poreikiui jam gali būti teikiama pakartotinė FMR gydytojo konsultacija ir reabilitacijos poreikis vertinamas iš naujo.
Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro FMR gydytoja, Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugijos valdybos narė Laura Sabienė pastebi, kad dažnai pacientai, atvykę konsultacijos dėl medicininės reabilitacijos, pageidauja masažo procedūrų, nes mano, kad tai svarbiausia gydymo priemonė. Gydytoja pažymi: veiksminga medicininė reabilitacija – tai kompleksinis šios reabilitacijos metodų (kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, gydomojo masažo ir kt.) taikymas, kurį skiria FMR gydytojas pagal siuntime nurodytą diagnozę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų ir ligos sunkumo laipsnį, o ne pagal paciento pageidavimus.
Pasak L. Sabienės, siekiant kuo geresnio gydymo rezultato, pacientai turėtų iki galo atlikti visas paskirtas procedūras ir būtinai informuoti apie gydymo kurso nutraukimą ar neatvykimą į procedūrą, nes to nepadarius, ilginamos paslaugų laukimo eilės kitiems pacientams. Eilės susidaro ir tada, kai pacientai dėl asmeninių priežasčių (kasmetinių atostogų, kelionių) nukelia pradinės reabilitacijos pradžią ir nespėja pradėti paskirto gydymo kurso laiku.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Laura Sabienė (asmeninio archyvo nuotr. )
Paslaugos skiriamos ne vien pagal diagnozę
Medicininė reabilitacija skiriama esant biopsichosocialinių funkcijų sutrikimams ir dažniausiai pradedama nuo pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos, kai skiriama iki 25 reabilitacijos procedūrų (kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo) ar pradinės stacionarinės reabilitacijos, kai dar gydantis ligoninėje skiriamos pavienės reabilitacijos procedūros (kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo, psichoterapijos, klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.).
Tam tikrais atvejais pacientas gali būti siunčiamas į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą be pradinės ambulatorinės arba pradinės stacionarinės medicininės reabilitacijos. Pavyzdžiui, kai reikia paruošti pacientą sąnarių endoprotezavimui, kai skiriama palaikomoji reabilitacija, suteikus kai kurias dienos chirurgijos paslaugas ir kt.
Dažnai pacientai klaidingai galvoja, kad po pradinės ambulatorinės reabilitacijos būtinai turi būti skiriama ambulatorinė reabilitacija. Tačiau ambulatorinės reabilitacijos poreikį nustato FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę po pradinės reabilitacijos. Ir tik tuo atveju, jei pradinė reabilitacija nedavė pakankamo rezultato, bet dar tikimasi tolesnio funkcinės būklės pagerėjimo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija.
Stacionarinę reabilitaciją gali gauti ligoniai po labai sunkių ligų ir traumų, kai yra didelių biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, sutrikusi apsitarnavimo, judėjimo funkcija. Stacionarinė reabilitacija skiriama tik po gydymo stacionare, išskyrus tuos atvejus, kai pacientą reikia paruošti protezavimui, kai reabilitacijos paslaugos skiriamos vaikams, taip pat dėl psichikos ir elgesio sutrikimų ar po dienos chirurgijos paslaugų ir kitais išimtiniais atvejais.
Gydytoja L. Sabienė atkreipia dėmesį, kad pacientai neturėtų reikalauti reabilitacijos vien dėl to, kad jiems yra diagnozuota tam tikra liga, nes reabilitacijos poreikį lemia funkcinės būklės sutrikimas, o ne konkreti nustatyta liga ar pažeidimas – pavyzdžiui, seniai nustatyta stuburo išvarža, sąnarių artrozė ir pan.
Svarbu žinoti, kad pacientas turi teisę reabilitacijos įstaigą pasirinkti pats. Jei pacientas pageidauja ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gauti sanatorijoje, jis turi prisiminti, kad šiuo atveju maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos nėra kompensuojamos, tačiau jis jų įsigyti neprivalo, t. y. jis gali atvykti tik reabilitacijos procedūroms.
.jpg)
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Rimantė Venclovienė (VLK nuotr. )
Reabilitacija gali būti taikoma ir dėl kelių ligų
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Rimantė Venclovienė pažymi, kad reabilitacijos paslaugos nėra skaidomos pagal atskirus ligų kodus, jos skiriamos įvertinus visus biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus ir vienu metu gali būti pritaikomos kelioms probleminėms sritims. Pavyzdžiui, jei pacientas atvyksta reabilitacijai dėl nugaros nervų pažeidimo, o FMR gydytojo konsultacijos metu įvertina, kad yra riboti kelio sąnario judesiai, reabilitacijos procedūros pritaikomos abiem sritims. Dėl procedūrų apimties sprendžia FMR gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, jam nustatytas ligas ir esamus funkcijų sutrikimus.
Svarbu įsidėmėti, kad pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos skiriamos ne pagal diagnozes, o vertinant funkcijų sutrikimus. Vieno gydymo epizodo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama iki 25 reabilitacijos procedūrų, kurios pritaikomos individualiai kiekvienam pacientui.
Pasak R. Venclovienės, kasmet reabilitacijos paslaugų finansavimas vis didėja. 2021 m. šiai sričiai buvo skirta 98 mln. eurų, pernai – 114 mln. eurų, šiais metais – jau 120 mln. eurų iš PSDF.
Daugiau apie medicininę reabilitacija sužinosite čia.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija
(Pexels nuotr.)